muginti

mùginti, -ina, -ino tr. 1. judinti, krutinti į šalis: Anies mùgina akmenį ir negali jo paristi Tvr. Šito cvieko kiteip neištrauksi, kaip tik mùgindamas Ut. Jei neši, tai nemùgink, ba gali iš rankų išslyst Rš. Teip nemùgink vežimo, matai, kad šienas slysta bekraunant Ds. | Arklys mùgina mùgina (pasitampydamas traukia) ir niekaip negali patraukti vežimo iš vietos Žl. 2. refl. krutėti, rangytis: Kiekvienas muginos, stengės pašokti aukštyn, iš karto ištraukti iš dumblo abi kojas A.Vien. Ko tu čia mùginies, miegy ramiai! Švnč. Gulėk, nesmùgink! An. ║ trintis, muistytis: Ko anas čia mùginas? Lkm. Mùginasi kaip niežuotas Kkl. Mùginas i mùginas, kap utėlių apsėstas Ad. 3. refl. spraustis į priekį, darytis vietos, judinant pečius, alkūnes: Ko čia tamsta muginies: vis tiek pro tiek žmonių neišeisi Aln. Stumdydamies pirmyn, vaikinai muginos pro jį alkūnėmis A.Vien. | prk.: Iš gėrybės geresnybėn mùginas Tvr. 4. raginti, varyti, judinti (arklius), kad bėgtų: Mùgink arklius – matai, kuris metas Ktk. Mùgink arklį, kad greičiau traukt Prng. 5. raginti, skatinti ką daryti: Šitą neklaužadą tai mùgink ir mùgink prie darbo Slk. Anas nemùgintas neis Dglš. 6. Trgn, Vdš kelti, traukti aukštyn smunkančias kelnes, suėmus už juosmens ir kartu kiek sukiojant į šalis: Jam kelnės smūksta, tai anas jas viršun mùgina Tvr. Prijuosk kelnes, nevaikščiok nusmukusiom, tai nereiks vienokiai mùginti Ds. Nemùgink kelnių bent prie žmonių Ml. \ muginti; įmuginti; išmuginti; pamuginti; pramuginti; susimuginti; užsimuginti